psichopedagoginė konsultacija

psichopedagoginė konsultacija statusas T sritis švietimas apibrėžtis Individuali pagalba moksleiviui, kuria padedama spręsti aktualias mokymosi, darbo ir santykių su kitais žmonėmis problemas, keliančias jam neįveikiamus prieštaravimus. Psichopedagoginės konsultacijos teorinius klausimus nagrinėja psichologija, žodinė psichoterapija ir pedagogikos mokslas. Svarbesni praktiniai reikalavimai yra tokie: 1) išsiaiškinti problemos esmę (individualias jos atsiradimo priežastis, anamnezę, aplinkybes); 2) pažinti individualią moksleivio asmenybės struktūrą (požiūrius, nuostatas, interesus, aspiracijas, charakterio bruožus; teorinio, praktinio ir socialinio intelekto ypatumus, ypač adaptyvumą); 3) tinkamai bendrauti, kad susidarytų palanki situacija išsisakyti; 4) įsijausti, t. y. mąstyti moksleivio sąvokomis, suprasti jo požiūrius, kuriuos suformavo patirtis, aplinka; suvokti jo emocijas; 5) suprasti, t. y. surinktą informaciją apie moksleivį išsiaiškinti naudojantis asmenybės ir socialinės psichologijos, jei reikia, ir medicinos, pedagogikos žiniomis. Pagrindinis psichopedagoginės konsultacijos metodas – pokalbis. Jis yra trejopas: 1) tiesioginis, kai konsultantas imasi atsakomybės patarti, kaip elgtis, ką daryti; 2) netiesioginis, kai konsultantas kreipia pokalbį taip, kad moksleivis pats išsiaiškintų problemos atsiradimo priežastis, rastų teisingus būdus, kaip spręsti prieštaravimus; 3) mišrus, kai abu bando spręsti problemą ir priimti teisingus sprendimus. Dažna tokio pokalbio baigtis – saviauklos, savišvietos organizavimas. Kiekvienu atveju moksleivis turi pajusti, kad jam pasidarė lengviau mąstyti, jausti, gyventi. atitikmenys: angl. psychopedagogical counselling vok. psychopädagogische Beratung rus. психопедагогическая консультация